Išgerk savo gyvenimo sulčių

Hay,skaitytojai ;DD

Atleiskit už LABAI didele pertrauką.

Nebuvo nei noro rašyt,nei gerų minčių.

Hm,atleiskit ir už tai,kad neatrašiau į komentarus. : )

Tai va,truputį atsiprašiau,o dabar prie reikalo:

Aš jau nepratęsiu šios istorijos,ji man darosi nereikšminga.

Tai va,noriu dabar ,kad išsakytumėt savo nuomonę:

Man palikti  šį BLOGą visiškai,ar kurti NEW istoriją?

Labas prašau jūsų-rašykit.

Man be galo,be krašto svarbi jūsų nuomonė.

Būtų tiesiog SUPER jei parašytumėt DAUG komentarų. :D}*

Labai jūsų pasiilgau : D@

Ačiū už mažytį dėmesį : )*

Jūsų Drinkyourlife ^*Hug’as*^

Atidariau mašinos dureles ir išlipau.Ašku,buvau rūsti ir nepatenkinta.Pasiiėmiau iš bagažinės savo 2 lagaminus.Na gerai gerai…3 lagaminus,bet 1 buvo mažas.Ir vėl priėjau prie priekinių durėlių,kur  turėjo sedėt mama.Atidariau jas ir net nespėjau pasakyti “iki” kaip jau mama kalbėjo savo:

-Mieloji,pasistenk būt gera ir nedaryk nesąmonių.Tavo seneliai to nemėgsta,gerai?

Patampė mane už žando ir paleido.Aš tik pavarčiau akis ir nusišypsojau.Tipo viskas buvo “ok”.

-Iki mam,iki tėt,-dar vis buvau su šypsena.

-Iki,-abu pasakė ir nusišypsojo.

Aš dar kartą pavarčiau akis.

-Ir nebandyk vartyt prie senelių akių,gerai?-paklausė tėvas.

-Ok ok,- niūriai sutikau ir uždariau duris.

Tevas iškart įjungė maškę ir nuvažiavo.Giliai atsidusau.

Mano veide pasirodė devil šypsena sakanti vieną sakinį “na ką,šitas kaimelis tiesiog nekęs manęs,o aš linksminiuos iki rytų”.Visiems kaimo žmonėms bus sunkoka su manim.Muhahahha.reikės man pavaryt,kad čia daugiau niekada nebegrįžčiau.COOL.

Jau be šypsenos patraukiau link savo “mylimo” namo.Ech,tie kaimai.Tie keliai buvo smelėti,mat gi jie nevažinėja su mašinom.Tik su arkliais.Pff..Prunkštelėjau.Apgailėtina.Išgirdau kanopų trepsėjimą.Jis vis artėjo.Tad iš smėlio rūko pamačiau arklį,kiuris tempė vėžimą.Ach,puiku.Kaimiečiai.Jis lėkė tiesiog ant manęs kol aš pasitraukiau.

-Žiūrėk,blet,kur važiuoji,kaimieti!!!-sušukau paviimui.

Na ką cirkelis prasideda.Nieks su manim nežais žaidimo “tui būsi kaip mes”Ta prasme:kaip kaimietė.Fe..Mane net nupurtė nuo šios minties.

Turbūt kol ateisiu iki savo namų,pamatysiu begalę kvailų žmonių.Ir jie,ašku,taps mano aukomis.Mano veidą ir vėl puošė devil šypsena.O taip,aš Kornė.

Iki to šūdino namelio liko gal 13 minučių ėjimo.Tipo,gi tėvai negali važiuoti toliau.Žinot kodėl?Ogi todėl,kad jie neterštų “kaimietiškos aplkinkos”Pff..Absurdas vienas.

Ir iš tiesų taip buvo.Vaikai žaidė kažkokį tenisą.Aišku,be tinklo.Jų buvo gal 7.Hmm..ką čia sumasčiu?Ai va,sugalvojau labai paprastą dalykėlį.Bet kadangi jiems gal po 5 metus,tai pravers.Cha Cha Cha.I am demon xD Gerai pajuokavau,dabar metas “dirbt”.Vienas berniukas bėgo atbulom gaudyt kamuolio,kad jį atmušt.Cha.Staigiu judėsiu pastačiau  “padnoškę” arba kitaip koją,kad jis nukristų.Ir iš tiesų-jis nukrto ant nugaros.Va taip va.Žinos ką reiškia,kaip čia atvažiuoja Kornelija.Net nepažvelgusi į kitus ėjau pirmyn ir pirmyn link “savo namų”.

Ir vėl man paėjus 3 minutes pasirodė žmogus kuris laistė savo daržą.Ne nu gražumėlis.Tiesiog “pastovus kaimas”Užknisa.Daržas,aišku,buvo neaptvertas.Jis  padėjo šlangą ir nuvarė jo užsukti.Na gi žinot kaip kaime yra..Žiauru.Priėjusi prie šlango stuktelėjau jį koją ir jis apsisuko tiesiai į tą kaimietį.Vandens srovė jį apipilė ir jis atrodė kaip šlapias šuniukas.Vėl greitai pasišalinau nuo šlango ir ėjau ramiai,lyg nieko nebūčiau padarius.Kažkas man susįšvietė galvon atsisukt ir aš kaip daunė atsisukau į tą kaimietį.Wowč,ten stovėjo senis kuris buvo surūgęs kaip aš ir kažką burbėjo sau po nosim.Mat,jam atrodė,kad tai buvo netyčia.Nu ok,svarbu,kad jis manęs nepastebėjo.Apsisukau ir vėl ramiai žingsniavau “namo”.

_____________________________________________________

Duris man atidarė močiutė.Pamačiusi mane išsižiojo.Aš tik suraukiiau antakius.Nu ką aš padariau?Gi DAR nieko.Na  seneliams nieko,bet kitiems taip.Po to dėdo su šlangu nieko nebuvau sutikus.O taip tikėjaus..Ach,turbūt visi užimti darbais.Fe,kaip karvių melžimas.Niekada nebandžiau ir nebandysiu.

Mano močiutė-Adelė,senelis-Juozapas arba kitaip-Juozas.Jiems abiems po 76.Na taip,senoki,bet  labai darbštūs.Įdomu,ar aš irgi būsi darbšti tokiam amžiui?Hm..

Iš mano apmąstymų mane išblaškė močiutės švelnus apkabinimas.

-Och,kaip mes tavęs pasiilgom,-nežinia iš kur prie durų atsirado senelis.

Nesusilaikiusi prunkštelėjau.Močiutė mane paleido ir leido seneliui apkabinti.Jo apkabinimas taip pat buvo švelnus.

-Na ką,eime į tavo kambarį,-džiugiai pasakė senelis ir paėmė iš manęs lagaminus.

Ėjome pro virtuvę ir koridorių kol pagaliau radom mano kambarį.Atidariusi duris ,nustebau.Kambarys visiškai pasikeitė jis buvo..buvo..buvo..Neapsakomas.Kad OMG.Na aišku su mano nepalyginsi…Kaip kaimiečiams tai jis NEAPSAKOMAS,tad ir pavartojau šį žodį.

-Na ko stovim prie durų?Eime,eime-stumtelėjo mane močiutė.

Senelis pastatė lagaminus prie spintos ir atsiprašydamas nuėjo melžti karvės.Fe…

-Na nemaišysiu.Galėsi ramiai sutvarkyti daiktus,-ir vėl apkabino mane močiutė ir taip pat išėjo.

Aš dar spėjau linktelėt galva.

Na ką,žmogeliukai,mano mieli,pradedam?

Ir pradėjau tvarkyti,dėti drabužius į spintą,statyti visokius šūdūkus  ant lentynu ir t.t.

Kornės kaimo kambarys. :) :) :) :)

Ėjau gan lėtai.Buvau truputuką pavargusi.Nu jo,su mano charakteriu toli nenučiuoši…Ka jau čia padarysi-tokia jau aš ,Kornė.Gal kažkiek aš perdaug šmeižiu kitus?Kartais save?Na,bet tai juk charakteris ir nieko nepadarysi,taip?Nu gerai gali padaryt…

Su tokiom mintim aš į kažką atsitrenkiau.Ne STOP,tai į mane atsitrenkė!?!?!Nu viskas kas ji/jis bebūtų jam šakės.Buvau nuleidusi galvą todėl garsiai išpyškinau:

-Varyk iš čia,kiaule.

Žmogus pradėjo juoktis.Ne ne ne ne ne ne ne ne.Ten mano brolis!!!!!!!!!Blet,ką jis čia veikia?Ir dar žvengia?Ne nu tikras “broliukas”.Kaip jis čia atsirado?Jis Lietuvoj????

Pakėliau akis.Taip,ten tikrai buvo jis.Šūdas,jie jau ką grįžo?Taip greit?Šakės su kiaulės šūdu…

-Ką tu čia veiki?Ir ko dar čia žvengi?Žinok…-pradėjau sakyti.Beje ,sakiau žiauriai susinervinusi.

-Baik čia šakotis.Žinai,mes jau grįžom,-su šypsena veide pasakė ir apkabino mane.

-Aha aš “labai maloniai nustebinta”,-nusivaipiau.

-Ir vėl reikės kentėti tavo išsišokinėjimus?

Aš tik parožiau jam liežuvį.Ach,tas broliukas…Tikras šiknius.

-Ok o k ok ok,varom jau.Nes ten tėvai tavęs pasiilgo,-ramiai tarė.

Bet tas ramumas buvo ne  man.Jis jau seniai žvelgė pro mano petį.Ką jis ten,po šins pamatė?Keistokas kažkoks,Išsišiepęs-lyg būtų kažkokam sušiktam rojuj.Pff..

Atsisukau pažiūrėti ką ten jis jau tokio pamatė.Obana,prie perėjos stovėjo Lina.Aš jau ją vapšė pamiršau.

-Palauk manęs čia,ok?-kreipėsi  į mane “Lukutis”.

-Ok ok ,varyk tik tu  žiūrėk,kad viskas būtų SUUUPER,-paskutinį žodį tiesiog išdainavau.

Jis prunkštelėjo.

-Žiūrėk į profus,-maivėsi ir greitai pribėgo prie Linos.

Lina kažkiek sutriko kaip Lukas prie jos priėjo,bet kaip jis kažką ten pasakė ji greitai rankomis apkabino jo kaklą.Wo, mūsų “nuostabioji meilė” nekenčiu šitų žodžių.Greitai nusisukau nuo jų ir pradėjau eiti savo mielo namučio link.Oh yeah.

______________________________________________________

-Ką?!Aš nenoriu!!!!-rėkiau ir prieštaravau savo mamytei.

-Jokių “nenoriu”,supratai?Tu vistiek važiuosi į savo kaimą ,nori tu to ar ne,-perdaug ramiai pasakė mama.

Viskas plyštu!!!!!!!!Nulėkiu į savo kambarį ir garsiai užtrenkiu duris.Nekenčiu jų, nekenčiu!!!Kaip jie taip gali?Atsiguliau ant savo lovos ir įsikniubau į pagalvę.Ir už ką man tai?Kad aš nedariau vakarėlių namuose kaip jų nebuvo?m?Pff..Nesąmonė.To šūdino kaimo aš niekada nekentėjau ir nekentėsiu.Ten tikras šūdas.Ir beto ten visur šūdai!!!Fu..Ne tai,kad aš fyfa.Nors aš tokia neesu.Man paprastai nepatinka APLINKA ir mano “draugelis” Marius kuris visada lenda prie manęs.Panašiai  kaip Rimas ar Mindė.Bet jie išvarė ir jau nebegrįš…Gi mat jiems norėjosiu išvaryti iš Lietuvos visam laikui.Susmirdę šūdžiai.Bet man px ant jų.Ir vapšė jie net nemano draugai…Visas 2 savaites reikės buti tikrame mėšle!!!Tiesiogine ir netiesiogine to žodžio prasme.Hrr..UŽKNISO.Kaip visada…

-Kornelija,sudėk lagaminus!!!!Rytoj išvažiuojam lygiai 9 valandą ryto!!!

Ką 9 valandą ryto?Jie ką išprotėjo ar kas jiems?

-Aha,gerai!-šūktelėjau mamai.

Och,rytoj bus sunki dienelė.O dabar laikas lagaminams…

________________________________________________________________

Trrrrrr Trrrrrr Trrrrrrrr

Pasigirdo šaižus skambėjimas.O taip,čia gi mano pasistatytas žadintuvas.Greitai jį užtildžiau.Ok, rodė lygiai 09:00.Puiku,yra laiko…

Apsiprausiusi ir viską sutvarkiusi.Apsivilkau savo mėgstamiausius džinsus:su skylėm ir violetinę palaidinę ant kurios buvo parašyta “You rock,babe !“ Jo gan paprasta,bet to ir reikia kaimui.Ach,Lukas išsisuko ir nevažiuos.Kaip ir tėvai.Na gerai tėvai tik nuveš “attiduos” mane močiutei su seneliu ir išvažiuos..Tiesiog “drebu iš laimės”Wow.Pati sau pavarčiau akis.

-Kornelija,nusileisk!!-sušuko mama ir aš pasileidau laiptasi žemyn.

-Ach,pagaliau,eime į mašiną,-atsiduso ji.

Aš tik linktelėjau ir patraukiau link mašinos,padėjau lagaminus į bagažinę,bet aišku telefoną pasilikau kišenėj.Kaip kaikurie sako:music is my life.

___________________________________________________

Pagaliau liko tik 4 minutės važiavimo.Hm..Važiavome gal kokias 2 valandas.

Ooo,vat štai ir mano taip “mėgstamas” kaimas.Visa susiraukiau…NEKENČIU.Fe.

Meldžiau Dievo,kad Marius manęs nesutiktų išsišiepęs ir blogiausiu atvėju:su rožėm ar ten gėlėm.

Kornės kaimas. xD (čia tik priekis,iš galo mėšlas ir kiaulidės xD)

Bučiavomes gal kokias 3 minutes.Paskui jis greitai atšilo ir atsistojęs ištarė:

-Atleisk.

Tai pat sparčiai apsiavė batus ir išbėgo iš mano namų.Sedėjau abstulbus.Na gerai tik kokia 1 minutę ar ten mažiau,paskui mane užvaldė devil šypsena.Na ką Žygis prisidirbo.CHA,CHA,CHA xD Bet šiaip dėl viso pikto pripažystu jis bučiavosi geriau negu Paulius.Jo…Pff.

_________________________________________________

Atmerkiau akis.O TU DIEVE,ir vėl tos lubos.Užkniso kiaulė juodai.

Dar turuptėlį paniurnėjusi panosėj apsirengiau savo mėgstama suknelę.Juk vasara.Cool.

Išbėgau į lauką.Turėjau daug ko nupirkti.LABAI DAUG KO….laimė-parduotuvė buvo vos už kelių namų.Tad visai nepavargau nuo skaisčių saulės spindulių.Be.Atidariau IKI duris.Kaip visada mane pasitiko būriai žmonių kurie perka niekus ir aišku žalia,geltona spalva.Nekenčiu geltonos,bet juk tai ne mano pardafkė.

Pagaliau išeinu iš tos kasos.Nekečiu aš jų.Ir vėl paskendau saulės spinduliuose.Man tai pradeda patikt.Ach,ta vasarėlė.Aš ją dievinu.

Praeidama pro mūsų taip mėgstamą kiemą kuriame viskas sugriauta lyg vyktų karas išgirdau balsus:

-Va tai tau ir reikia!!!

To balso savininkas man nieko nepriminė,bet jo balsas buvo LABAI grėsmingas.Ką jis čia sau mano ęsas?krūtas,kad rėkia?Pff.. “Ieva Ieva,neganyk po pievą”Kažkaip rimtai noris sužinot kas ten dedas.Hmm..Nea,aš nebijau.

Įėjusi į tą kiemą tiesiog paleidau iš rankų abu”IKI” maišus ir jie tėškėsi į smėlį.Vienam gale kiemo buvo trys motociklininkai ir vienas kažkoks Dievaži pusgalvis dalbajobas ar dar ten baisiau.Dar kitam gale kiemo prisispaudęs prie betono gabalo buvo ŽYGIS.Velnias,kas čia daros?

Įsmegiau akis į tą blet pydarastų grupuotę.Visi buvo PER DAUG RAMŪS.Jiems proto stygsta ar ką?Ko aš čia klausiu?Aišku,kad stygsta.Pff.Staiga tas dalbajobas kuris be to žmogaus sutverimo-motociklo prakalbo savo pašaipiu tonu:

-Tai ką mūsų ligoniukas jau ir į ligoninę buvo nuėjęs.Utsiutsiutsiu,net rankas aptvarstė.Pff.

Blet,jis dar prunkštels??Bet STOP,tai čia jie jį sužalojo?Nežinau kodėl,bet BAISIAUSIAI ĮSIUTAU.Man taspats ką jie man padarys.Aš vistiek eisiu pas juos ir parodysiu kur jų vieta.Bent jau pasistenksiu…

-Nu ką pradedam,-smagiai tarė tas pydarastas ir nusišypsojo.

Vaikinai kurie sedėjo ant tų blet,šūdų juos užvedė ir gazavo.

Nu vsio kamtrybės trūksta.Pribėgau prie tų pydarų ir nusišypsojau:

-Nu ką bachūriukai pritrenkt kažką bandot?WOW,kaip mano tėtušis iš polcės apsidžiaugs kaip jus  suims.

Jie tik išsižiojo.Nu ką melagė iš manęs tiesiog NUOSTABI.Jie net patikėjo.Tikrai proto stygsta.Bet koks skirtumas?Dabar man ne jie rūpi…

-Mes čia tik šiaip ,žinai pasivažinėt norėjom,-labai labai ramiai atsakė pydaras ant to šūdo.

-Mhm,jo mes čia tik dėl..MHH,-susijaudinęs kalbėjo pydaras be šūdo.

Aš tik primerkiau akis.Pradėjau krapštyt kišenės ir ieškot telefo.Na va dabar tai jie viską išsisios į savo “krūtovas” kelnes.

-Bėgam!!!!-suriko jie ir tai pasileido bėgt ,tai važiuot.

Aš tik gūžtelėjau pečiais kaip jie išnyko iš mano akiračio.Ach,tie pydarai vapšė duoda…

Atsisukau į Žygį.Jis buvo tokioj pačioj pozoj tik išpūtęs akis.Greitu žingsniu pasileidau prie jo.

-Nu ką tu man skolingas,nes aš šiaip šaindien nesiruošiau gelbėt Tavo užpakalio,-nusišypsojau.

-Aha aš irgi nesitikėjau,kad tu taip pameluosi ir juos išgąsdinsi,-jau ramiau tarė.

-Mhm,-kažką numykiiau.

-Nu viskas man reik bėgt.

iR jis pasileido bėgt.

-Palauk!-šūktelėjau,bet jis neišgirdo.

Garsiai atsidusau ir pakėliau savo “IKI” maišus.

Nu va Žygis labai PRISIDIRBO.Ach,sunku…

Nusitempusi namo tą “keistuolį” iškart užbėgau į tėvų kambarį ir iš spintelės išsitraukiau baltą vaistinėlę.Ir vėl nusileida laiptasi žemyn ir parodžiusi bachūrui kur sėstis ,kibau į taip nuobodų darbą.Buvo šiek tiek baisoka,bet..Juk aš Kornelija…Kornelija.

_______________________________________________________

Baigusi apprišinėti “aš norėjau mirti” vaikino rankas ramiai,atsipalaidavosi  paklausiau:

-Davai,sakai koks tavo vardas,nes aš nesiruošiu tavęs vadint “aš norėjau mirti” vardu.Bet gal ir ruošiuosi…-vaidinau kažką galvojančią.

-Nu ok,pasakysiu aš tau savo vardą,kažkaip nesinori ,kad taip manęs vadintum.Taigi mano vardas-Žygimantas arba Žygis.Vadink kaip nori,-gūžtelėjo pečiais.

Nu ok,vadinsiu jį Žygiu.Ir beto gražus vardas…Hm..Tikrai fainas.Ok ok ok,aš gi niekada neaptarnėjau vardų,taip?Man atrodo,kad ne.Wow,aš keičiuosiu.Jo.

-O koks tavo?…Ir beto:ko taip tyli?-pertraukė mano sapalionės ir smalsiai paklausė.

-Mmm…aaa..Kornė,-lyg prabudusi pasakiau.

Velnias,atrodžiau kaip tikra bukagalvė arba kvėša.Nu va “gražu”,Korne,tiesiog “nuostabu”.

-Faina,-pertraukė tylą.

-Pff..Faina.Čia lieva,ne faina,-kažkiek “pasipiktinusi” pasakiau.

-Čia tu nejuokink,-prunkštelėjo.

Ne nu jis gal arklys ar ką?Tik ir prunkšt moka.Nu vapšė…

-Ne nebandai daugiau prunkšt,supratai?Nebūk pakvaišęs arklys ar kas ten…Ir baigiam pačią tupiausią temą,oki?

-Supratau ir oki,-nusišypsojo.

Wow,graži šypsena.Ypač svetainei. Ten galutinė tamsa,kad nespigintu akių.Todėl ir sėdime tamsoj,bet jo balti dantys tiesiog apšviečia visą sofą ant kurios sėdim.

-Nu klok,kas tau ten buvo?Ir beto tau nelaikas namo?Jau 01:58.

-Vienu žodžiu-priešai.Na,o namo aš gi negalėsiu taip pasirodyti savo tėvams..Ir Dėvaži sesė pradęs klykti kaip išprotėjus,kad mano rankos sujaustytos,-dar vis su šypsena klojo visą tiesą.

-Sese?-smalsavau.

-Mmm…Na taip.Jos vardas-Guostė,o metų-10.

-Ach,pasisekė tau,-atsirėmiau į sofos atlošą.

-Why?-taip pat atsilošė į sofą ir pažvelgė į mane.

-Na pas mane vyresnysis brolis.Vardas-Lukas,metai-19.Ir patikėk blogiau nebūna…-viską lėtai dsčiau.

-Baik tu,paprastai susidraugaukite ir viskas.Ir šiaip mano sesė irgi ne angelas.O kur tavo šeimynėlė?Matau nieko nėra namie.

-Jo nėra.Jie išvarė kažkur į kitą šalį…Karočia man nerūpi,-sunkiai atsidusau.

Pažvelgiau jam įakis.Jis jau nebešypsojo,bet ir nebuvo piktas.Žiūrėjo į mane.Jo akys buvo tokios linksmos lyg ir nereikėtu šypsenos.

Nejučia nuo šitos minties šyptelėjau ir užreitusi nosį pažiūrėjau į tamsias lubas.

-Matau ir pas tave čia kažkas ne taip.Pasakok-maloniai paprašė.

Ir vėl sunkiai atsidusau,Jau kartojos.

-Na supranti turiu aš tokią mirtiną priešę Simą arba kitaip-du viename.Tai va,šiandien aš atėjau pas savo geriausią draugę.Ne,tai yra vakar.Duris kaip visada atidarė jos vaikinas-Neitas.Nu ten paplepėjau biški su juo viena tokia tema”ko tu taip susigūžiai”Nes gi kaip paminėjau mano geriausios draugės vardą-Kim.Turbūt jau negeriausios,o taip pat priešės,bet koks skirtumas.Neitas staiga nuliūdo.Tada išgirdau šūksnį iš svetainės kviečiantį Neitą,Tą balsą atpažinau iš kart.Tai buvo Sima.Greitai ten nuvariau.Ir įsivaizduoji?Ten buop Sima ir Kim.Ir jos nebetką darė,o  dažėsi nagus MANO nupirktais Kim lakais.Nu tai ir ištempiau tą kalę arba kitaip Sima į lauką.Tiesiogine to žodžio prasme.Bwet ir tada Kim ant manęs sušnypštė”dink iš čia”,-pasipiktinusi viską išpasakojau.

-Na ir draugės pas tave..-leptelėjo Žygis.

Piktai pašnairavau į jį.Jis tik nusijuokė.

-What?-taip pat sušnypščiau kaip ir Kim.

Ačiū Dievui,ašaros jau neberiedėjo.Nuo to tilto jos liovėsi tekėti net ir pasakojant šią istoriją.WOW.

-Nieko.Paprastai pas mus vienodi ryšiai su draugais.Matai, aš irgi dabar tokioj padėty kaip ir tu.

-Nu jo..Mes panašūs,-nusijuokiau,

Po mano juoko pajutai šiltas lūpas ant savų.Nesipriešinau.O kam?Juk mes panašūs..Na ir su juo aš pamirštu visas bėdas .Apglėbiau rankomis jo kaklą ir karštai atsakiau į bučinį.MAN PATIKO.NEREALU.(čia aš rimtai,net pati netikiu,bet aš rimtai)

Kojos kojytės xD

Nu jomajo dienelė…Prie tilto stovėjo mano amžiaus vaikinas.Nemačiau jo veido,nes stovėjau gan tolokai ir jis buvo apsigaubęs gaubtuvu.Atrodo lyg ruoštusi…ruoštusi..ruoštusi..ruoštusi nušokti nuo tilto!!!OMG,ne turbūt jis tik šiaip stovi ant tilto…Tūrbūt..O Jergutėliau ką daryt???O gal jis tik šiaip žiūri į vandenį…Bet ne ji kažko tai žiūri į savo rankas.Hm..Atėjo pasižiūrėti į savo rankas ar į upę?Pf..Nu duoda.Apsidariau,bet nieko nepamačiau.O taip tikėjausi kažką išvysti kuris turėtų drąsos prieiti prie to vaikoio…Velnias.Nuo kada aš bijau JŲ ? Pff..Nesamonė.

Staigiai atsisukau į tą vaikiną.OMG,tiesiog išsižiojau(ir vėL).Jis jau ruošėsi šokt.Ne nu dalbajobas ar ką?Pradėjau bėgt prie jo.Negalėjau šaukt,kad nieko nedarytų,bet kurgi lyg balsą buvau praradus.Pribėgusi prie jo greitai čiupau už peties ir tiesiog stumte stūmiau jį atgal nuo šito š…Neišlaikęs pusiausvirus jis tiesiog užgriuvo ant manęs.Blet,prisigėręs ar ką?Laimė-nenusijobinau kaip koks dėdas nuo laiptų..Tfu Tfu Tfu…

Jis pažiūrėjo į mane labai supykusio mina.Nu kodėl jis pyksta?Ką aš padariau nuodėmę jam nelaidus pasiskandin?Taip pat pasižiūrėjau į jo akis…Jos buvo..buvo.. ir vėl užsikirtau..buvo tokios mėlynos ,kad neįmano apsakyt…Ir vėl tos bernų akys.UŽKNISA.Ką dabar aš į kiekvieną taip žiurėsiu?Ne nu.

-Hey,tau viskas gerai?..Ta prasme: ir su galva ir su savimi?-rūpestingai paklausiau,bet jaučiau turputėlį pašaipos.

Cha,cha,cha.Nors visai nejuokinga..

-Man tai gerai.Ir su galva ir su savimi..Bet..Bet tau tai ir susišvietė mane gelbėti,-jis prunkštelėjo.

Prunkštelėjo?!Ne nu,gražiausia.

-Tai ką man reikėjo daryt?Stovėt išsižiojusiai ir spoksot į tave išpūstom akim?Oh plyz,-niūriai atssakiau.

-O jeigu aš noriu nusižudyt?m?-viltingai paklausė.

Aš tik prukštelėjau:

-Žinai tu visai nepanašus į pamišėlį,o gal aš tik neįsižiūrėjau…

Nuo galvos iki kojų jį pradėjau nužiūrinėt.Hm..akys mėlynos,O plaukai?Staigiai nuėmiau gaubtuvą ir pamačiau juodus sudraikytus plaukus.Visai nieko tokie.Oki,važiuojam toliau-rudas džemperis su ornamentais ,apsmukę džinsai ir sportbačiai.

Nu ka čia pasakius visai normaliai.Į beprotį tikrai nekiek nepanašu…Jis NET ir gražus LABAI gražus.Ne nu,Korne,pas tave viskas apsisuko galvoj…

STOP,dar kartą pažvelgiau į rankas.OMG,jos buvo visos krajuotos ir supjaustytos.Ačiū Dievui-prie venų dar nebuvo prisiliesta.

Pamatęs į ką aš žiūriu įkišo rankas į džinsų kišenes.

Na jau ne,aš turiu viską sužinot.Be to man tikrai rūpi ir rūpėjo.Netgi keista..

Staigiu judesiu ištraukiau jo rankas iš kišenių ir ėmiau jas apžiūrineti.O JERGUTĖLIAU,kas su juom buvo?Jis truputį pasimuistęs atitraukė mano rankas nuo jo riešo.Susirūpinusi pažvelgiau į jį.Jis tik nusišypsojo.Nejaugi,jis laimingas?Kažkas čia ne tap..

-Eime tau reikia pagalbos,-susirūpinusi pasakiau.

-Nejuokink,-prunkštelėjo.

Kažkaip net nesupykau,kad jis tik prunkštinėja…OOO,aš gerėju.Cha,Cha,Cha xD

-Baik!Gi sakau,kad tau reik pagalbos tai REIKIA,-vaidinau “pyktelėjusią”

-Į ligoninę aš nevažiuoju..

-Ok,ok.Nu varysim pas mane.Mam mane mokino padėti tokiose situacijose.Beje tėvų ir brolio dabar nėra.Tai laisvas namas,cool,yes?-pertraukiau.

-Yes,yes,yes,-dar vis su šypsena atsakė.

Paėmiau jį už alkūnės ir pradėjau temptis link savo taip mylimo namuko.Nu va pagaliau privers mamos sapalionės.

http://www.youtube.com/watch?v=K7wT46Rm1o8

Na kartais mano draugam tiesiog BLOGAI..Ir mane tai užknisa.Žinot kodėl?Nes gi ateina ir sako:

-Brigitėlė,nu žinai man labai bloga,nes mane įžeidė vaikinas ir t.t

Nesuprantu..Kaip Jis gali įžeisti ją jeigu ji buvo shopinge visą dieną ,o vakar pas mane nakvojo?

Na kartais draugės elgesi taip,kad tik aš jas nuvesčiau į kiną ar į kavinę..Arba arba.Arba buvo taip,kad ji net suknelės iš manęs norėjo gaut..

Nu va,žmonės,kokios čia pas mane draugužėlės..Nu ką aš žinau…

Ok,dabar ne apie šitą kalbėsim..

______________________________________________________-

Buvo taip:

Atėjai -toks mielas padarėlis…

Buvo gera-mėgautis,žaisti su tavimi,praleisti laiką kartu,mastyti…

Pralinksimdavai-paguosdavai kaip reikėdavo,padarydavai ką nors tokio dėl ko aš juokiausi iki skausmo.

Dveis žodžiais-buvo gera. :) :) :)

Bet…

Bet tu ant manęs pašikai.

Žinok-nemalonu net labai nemalonu.

PS:čia ne apie mano vaikiną ar meilę..Čia apie mano šunį.

Thaks,kad perskaitėt :)

Iškart dūmiau į svetainę.Ne jaugi Simutė ir čia atvarė?.Ne nu jomajo.Ko jai čia prireikė?Jaučiu geruoju čia nesibaigs…

ATlėkiau į sveitainę lyg nuplikyta.Iškart išsižiojau.Nu čia dabar kas?Ant grindų buvo padėta dėžutė su mano dovanotais lakas.O prie jo sedėjo Sima su Kim.Ir atspėkit ką mūsų Simutė darė?Na taip,ji darė manikiūrą MANO GERIAUSIAI DRAUGEI.Uždariau savo srėbtuvę ir priėjau arčiau prie jų.

-Kas per š čia daros?Ir beto Simute,nekišk nagų prie lakų,nes…-susinervinusi pradėjau kalbėt.

-Ir tau labas,-maloniai pertraukė mane Sima ir pasisveikino.

Ne nu,blet,ji manęs ne pertraukinės.

Jau žiojausi jai tai sakyti,bet Kim greičiau už mane deptelėjo:

-Klausyk,Korne,neaiškink Simai,ok?

Ji tai pasakė labai…piktai?WTF?

-WTF?-sutrikusi paklausiau.

Girdėjau kaip Neitas atėjęs atsisėda ant sofos.

-Na matai,Korne,aš jau nebenoriu su tavim bastytis.Man reikia įvairenybės..Hm..Tad aš pasirinkau Sima.Ir man buvo taspats ką ji sakė ant mūsų ir ką ji mums darė.Aš jai atleido,nes ji atsiprašė.Ir beto ji DAUG GERESNĖ negu Tu.

Visa tiesiog degte dėgiau.Ne,ne iš pažeminimo.Iš PYKČIO.

Sima pasisuko į Neitą ir tai pat “gražiai” paklausė:

-Neitai,kaip tu galėjai čia įleist žmogų iš praščiokų klano?

-Oi.mergos,atkaiskyt,-linksmai (su šypsena) pasakė Neitas.

Aš tik primerkiau abi akis.

-Ir beto,Kone…-jau kažką pradėjo sakyti Sima,bet…

Bet aš ją pertraukiau:

-Eik nx.

Nusigrežiau eiti pas Neitą.

Greitai pastvėriau jį už rankos ir nusivedžiau į virtuvę.Jis atsisėdo ant kėdės prie stalo.Aš padariau tą patį atsisėdau prieš jį ir piktai paprašiau:

-Klok.

-Na kaip jau matai-Kim nebenori daugiau draugauti su tavim…Jos daug laiko praleidžia kartu…

-Kiek jau laiko kaip jos draugės?

-3 dienos,-liūdnai tarė.

-Pf..Nesąmonė.

-Na turėdamas omeny,kad jos daug laiko praleidžia kartu,tai..-liūdnai pasakojo jis(nuleidęs galvą)

-Ji mažai laiko būna su tavim ir mažai bendrauja?-spėjau.

-Jo…Atspėjai..Dabar kaip Mindė,Paulius ir Rimas išvažiavo aš jau nebeturiu draugų,-dar liūdniau kalbėjo jis.

Na taip jie išvažiavo..Jie -vienintėlei Neito draugai.Hm..Vargšelis…

-Na nieko,-ramiai tariau ir atsistojusi nuo kedės patraukiau į sveitainę.

-Ką tu darai?-dar suspėjau išgirst klausimą iš Neito.

Priėjusi prie Simos kuri jau darė manikiūrą Kim aš ją pastvėriau už plaukų ir pradėjau tempti iki lauko durų.

-AAAA!!!!!!!!!!!!!!!!!Paleisk,mano manikiūras dar nebaigtas!!!!!!!!!!!!Kale,tuoj pat mane paleidi!!!!!!!!!!

Rėkė ji nepanašiu į ją balsu,spardėsi-kaip pamišelė…Ach,tos blondinės…Žiauru…Girdėjau kaip Neitas žvengia.Aš taip pat nusišypsojau sau ir jau atidarius duris tiesiog MEČIAU Simą į žolę.

Prie jos pribėgo Kim ir padėjo atsistot.

Gal dar su ją pasiaiškint?Hm..Verta.Priėjau prie jų.

-Išeik,tu man nebedraugė,-piktai sušnypštė Kim.

-Ok,-ramiai atsakiau ir patraukiau link savo namų.

Och,kaip aš nekenčiu jų.Ogi Kim sakė,kad mūsų nieks neišskirs,bet kurgi..Pf..Pati tą ir padarė.Va tau ir draugė.Pykstu..

Ok,reik nusiramin ir pasivaikščiot…Tiek dau šian buvo.net ta kalę pavargau tempt.Cha.. xD

______________________________________________

Jau gili naktis…02:27.Dar vis vaikščioju po tuščias miestelio gatves.Ramu..Man tai patinka.Ėjau link tilto.

Viskas taspats.Nieko nepasikeitė.Jau senokai čia buvau.Mėgau su Kim vaikščioti po šį tiltą.Ach,kokia buvo draugystė..Ei ei ei,svabiausia negalvoti apie tai.

Pamačiau prie tilto…

Na ką gi..Pirma kart pasimečiau..Hm..Nežinau ar keist tą BLOGo išvaizdą ar palikt šitą?

Dabar labai suktai galvoju..Jeigu keisiu,tai keisiu,bet koki skiną/foną man rinktis.Žiauru.O gal palikt šitą?

Matot dabar ir istorija truputį keičiasi.Juk praėjo VISAS PILNAS mėnuo…Na ir daug kas pasikeitė…Draugystė,plotai,santykiai,truputį charakteris,prisipildė draugų/žmonių,na ir šeima…

Na nežinau ką čia darius su tą išvaizdą…

Taigi,žmogučiai,padėkit išsikapstyt iš mano padeties,labai prašau…Sakykit ar reikia keist išvaizdą ar ne?Man labai rūpi Jūsų nuomonė.Labai ačiū (hug) (inlove) xD :)

Thanks :*

Rašykit savo NUOMONĘ komentaruose!!!

Jūsų drinkyourlife :)

Staiga kažkas į mane atsitrenkė.WTF?Skaudžiai nukritau ant žemės.Au…Skauda!!!Pajutau šiltas rankas ant savo liemens, kurios mane pakėlė nuo žemės.Pažiūrėjau į mano “kančios” kaltininką.ten stovėjo vaikinas.taip pat 11-okas.Atleiskit ne “vaikinas o ,atsiprašant,pydaras.Jis dar ir šypsojosi…Ne nu šakės jam.Šakės su mėšlu.Velniai rautu…Dabar jo akys pasikeitė į labai švelnaus šuniuko snukučio.

-Ne nu,Marti,gali atsargiau bėgiot?!-paklasusė to pydaro Rimas.

Na kur jau ten “paklausė” tiesiog spaujte spjovė arba šaukte šaukė.Na kaip norit taip ir apibūdinkit.Žvilgtelėjau į savo kelius.Puiku ,džinsai buvo nutrinti,bet ne suplyšę,Nors tai gerai…Cha,cha…

-Nu soriukas,mergyt,-linksmai pasakė (jau) Martynas-Martis.

-Žinai,be ždžių “nu” ir “mergyt” būtų nuostabu,bet…-ach,sarkastiškumas…

Aš jį Dievinu…Juk tada tu toks laisvas ir nevaržomas žmogus.Ach,tas sarkazmas…Ochh.. xD

Juk aš bloga,taip?Ne?Kaip tai “ne”?Na gerai,gerai,gerai aš esu,gera.Kaip norit..Ach.. :) Pf…Nesamonė.

Greitu žingsniu patraukiau link parko vartų.Pagaliau…Sunkiai atsidusau.Ištrūkti iš ten tiesiog buvo Dievo dovana.Jeigu būčiau kažkoks Obama ar ten Grybauskaitė  padaryčiau taip:šitą dieną kalendoriuje pabraukčiau raudonai ir paskelbčiau kaip “WTF diena”.Patinka?Man taip pat xD.

Grįžau namo visa LABAI išvargusi.OMG. žiauru…Aš iš vis prsimenu tu pažįstamu vardus?Velnias..Užmiršau..Reiks pagalvot…

Po mėnėsio

Pabeldžiau į Kim namus.Turbūt ir vėl laižosi su Doviu.Fe…Aš dar nesuradau savo “likimo”.Bet man ir nereikia..Turbūt..Blemba,pati nežinau ko man rekia,o ko ne..Va kur gyvenimėlis ritasi.Aj Aj Aj xD Blah Blah Blah…Nusišneku,žmonės..O taip…Duris atidarė išsišiepęs Dovis:

-Aloha,Korniuke!

Apkabinęs apsuko mane ratu gal kokius tris kartus.Nusijuokiau ir linksmai tariau:

_Labas,labas,matau jau gyvensi čia su Kim.

Aišku, juokais sakiau.Tai buvo jam būdinga-visada būti pas mano mylimiausia draugužėlę.

Nupėdinau į virtuvę ir atsigėriau sulčių.Ko čia dabar Dovis tyli.Juk jis kaip kažkokia blondė kalba ir kalba.Nusišypsojau..Hm..Pažvelgiau į Dovį.Dabar jis buvo,be šypsnio ir labai rūstus,liūdnas.

Nu va ką aš jau čia pasakiau..Kad pasaulio pabaiga šiandien lygiai šeštą valandą vakaro bus?Pf..Priėjau prie Dovio ir padėjau savo rankas ant jo pečių:

-Dovi,kas tau?

Mano balsas buvo labai susirūpinęs.

-Am…Ai,ne,nieko,-pasakė lyg atsibūdęs iš komos.

Ir vėl tą šypsenėlė.Nesupratau..Kas čia per š?Ai koks skirtumas.Palaikysiu jo šypseną..

-Žinai,nuo manęs nieko neslėpsi,-pabaksnojau jam per jo pilvo presą ir nusijuokiau.

-Cha,cha,cha,-pašaipiai tarė jis.

Aš jau žiojausi jam kažką sakyti,bet greitai užsičiaupiau,nes iš sveitainės pasigirdo balsas:

-Dovi,atvaryk greičiau!!!

OMG.  :o  

Blah

_______________________________________________

Atleiskit,daugiau nešokinėsiu po laiką :)